Sausio 10 d. Vyriausybės teisėkūros centro svetainėje pasirodė dar viena šeštoji įstatymo projekto dalis dėl asmenų, pranešančių apie pažeidimus, apsauga, vadinamasis informacijos aktas. Nors kitame projekte netrūko stebinančių pokyčių, susijusių su ankstesnėmis prielaidomis, kitos versijos paskelbimas turėtų būti skaitomas kaip geras ženklas, kuris gali būti susijęs su Ministro Pirmininko kanceliarijos tinklalapyje paskelbta informacija, kad planuojama Ministrų Tarybos projekto priėmimo data yra 2023 m. Pirmasis ketvirtis.
Kokias pareigas ir kam įveda “Whistleblower” įstatymą?
Akto dėl informatorių įsigaliojimas bus taikomas bet kuriam juridiniam asmeniui, kuriam dirba ar teikia darbą ne mažiau kaip 50 asmenų (išskyrus subjektus, išvardytus įstatyme, daugiausia iš reguliuojamų pramonės šakų, tokių kaip finansų rinka, ir išskyrus biurus ir organizacinius padalinius, kuriuose gyvena mažiau nei 10 000 gyventojų).
Tai reiškia, kad bet kuris subjektas, įdarbinantis pagal darbo sutartį ar kitas sutartis (įskaitant civilinę teisę, įskaitant B2B) ne mažiau kaip 50 žmonių, privalės taikyti įstatymą ir įgyvendinti iš jo kylančius įsipareigojimus.
Pagrindinė subjekto, kuriam taikomas įstatymas, pareiga paprastai yra užtikrinti informatorių (vadinamųjų informatorių) apsaugą nuo atsakomųjų veiksmų.
Šio įpareigojimo konkretizavimas yra būtinybė įmonėje įgyvendinti vidinę pranešimo apie pažeidimus ir tolesnius veiksmus procedūrą (vidinę pranešimo procedūrą) ir pareiga saugoti vidinių pranešimų registrą.
Koks yra vidaus pranešimo procedūros įgyvendinimas?
Vidaus pranešimo procedūra — tai darbdavio vidaus teisės aktas, kurį nustato tas darbdavys, pasikonsultavęs su juridiniame asmenyje veikiančia įmonės profesinių sąjungų organizacija arba su tam juridiniam asmeniui darbą teikiančių asmenų atstovais.
Įstatymas nurodo minimalų privalomą procedūros turinį, kuris, be kita ko, apima:
- nurodomas subjektas arba asmuo, paskirtas atitinkamame juridiniame asmenyje gauti, tvarkyti, apdoroti ir vykdyti tolesnes pareigas;
- pranešėjų pranešimų perdavimo priemonių aprašymas;
- deklaracijos pareiškėjui patvirtinimo pareiga per 7 dienas nuo gavimo dienos;
- ilgiausias grįžtamojo ryšio pateikimo pranešėjui terminas, ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo deklaracijos atvykimo patvirtinimo;
- apibrėžiant vidaus pranešimo procedūros taikymo paskatų sistemą.
Įgyvendinant vidaus pranešimo procedūrą, kuri yra tik tam tikrame juridiniame asmenyje veikiančio proceso aprašymas, reikėtų atskirti visą informatorių ir jų pranešimų priėmimo ir tvarkymo sistemą. Tokia sistema turi atitikti tam tikrus reikalavimus, susijusius, be kitų, Įstatyme nustatytomis funkcijomis, užtikrinančiomis duomenų perdavimo saugumą, jų anonimizavimą ir juridinio asmens įgaliotų asmenų prieigos prie pranešimų turinio kontrolę. Sistema, atitinkanti visus įstatyme numatytus reikalavimus, yra WeMoral.
Be vidinės pranešimo procedūros, įstatymas taip pat numato kitus darbdavio įsipareigojimus, tarp kurių galima išskirti:
- įpareigojimas registruoti vidaus pranešimus
- pareiga užtikrinti pranešėjo duomenų ir pranešime pateiktų duomenų konfidencialumą
- įpareigojimas saugoti pranešime pateiktus duomenis ne ilgiau kaip 15 mėnesių nuo metų, kuriais buvo baigti toliau nurodyti veiksmai, pabaigos arba pasibaigus tais veiksmais pradėtiems veiksmams.
- informacijos įpareigojimai informacijai.
Kaip užtikrinti sklandų pranešimų apie pažeidimus tvarkymo sistemos veikimą?
Pranešimų apie pažeidimus nagrinėjimo sistemos veikimą sudaro keli elementai, daugiausia:
- formalus elementas, kurį sudaro pareiga parengti ir įgyvendinti vidaus taisykles, įskaitant vidaus pranešimo procedūrą;
- organizacinis elementas — techninės ir asmeninės struktūros sudarymas ir įgyvendinimas, taikomų taisyklių laikymosi užtikrinimas ir sudarymas veiksmingam pranešėjų gautų pranešimų tvarkymui.
Geriausias būdas greitai ir profesionaliai įgyvendinti minėtus elementus yra įdiegti WeMoral sistemą — išsamią ir anoniminę pranešimų apie pažeidimus tvarkymo sistemą, kuri užtikrina naujų taisyklių laikymąsi, ataskaitų anonimiškumą ir naudojimo paprastumą.
Pažeidimų katalogas
3 straipsnyje pateiktame įstatymo projekte nurodomas įstatymo pažeidimų katalogas, apie kurį pranešėjas gali pranešti. Kartu nurodoma, kad tai nėra uždaras katalogas, o vidaus pranešimo procedūrą įgyvendinantis juridinis asmuo gali nuspręsti ją taikyti vidaus taisyklių (pvz., galiojančių politikos, reglamentų) arba etikos standartų (pvz., vidaus elgesio kodeksų, geros praktikos kodeksų) pažeidimams.
Kas gali būti asmuo, pranešantis apie įstatymo pažeidimą arba vadinamąjį informacijos pranešėjas?
Informacinis asmuo yra asmuo, kuris praneša arba viešai atskleidžia informaciją apie pažeidimą, gautą su darbu susijusiame kontekste. Tam tikro subjekto, kuriam taikomas Įstatymas, požiūriu informatorinis asmuo gali būti:
- Darbo kandidatas
- darbuotojas (įskaitant laikiną)
- stažuotojas, mokinys
- rangovas ar kitas asmuo, teikiantis darbą pagal civilinės teisės sutartį
- verslininkas (pvz., rangovas arba darbuotojas B2B)
- akcininkas, akcininkas
Verta paminėti, kad toks katalogas kartu yra ir asmenų kategorijų, kurioms konkretus juridinis asmuo privalo leisti pateikti informaciją pagal taikomą vidaus pranešimo tvarką, katalogas.
Apsauga informacijos
Vienas iš pagrindinių informatorių reguliavimo sukūrimo Europos lygmeniu ir jo įgyvendinimo valstybėse narėse tikslų yra siekis užtikrinti informatorių apsaugą nuo atsakomųjų veiksmų, kurių buvo imtasi prieš juos dėl pažeidimo, apie kurį pranešta.
Tačiau verta paminėti, kad Įstatymas nesuteikia apsaugos jokiam pasirašančiajam, o tik tam, kuris turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad pranešime pateikta informacija yra teisinga ir yra įstatymo pažeidimas. Žodžiu, apsauga nėra skirta žmonėms, kurie ataskaitas teikia blogai.
Be to, naujausioje 2023 m. Sausio mėn. Įstatymo projekto redakcijoje įstatymų leidėjas nusprendė dar labiau apriboti ir (arba) trukdyti apsaugai. Būtent, turi būti ginamas tik pranešėjas, pranešantis apie teisės pažeidimą, susijusį su viešuoju interesu. Praktiškai tai reiškia, kad netaikoma apsauga tiems, kurie praneša apie įstatymų pažeidimus, susijusius su privačių subjektų, asmenų interesais, o tai gali būti svarbus veiksnys, atgrasantis pranešėjams pranešti apie pažeidimus.
Jei pateikiamas išorinis prašymas, informacijos pateikėjas gali kreiptis į valdžios instituciją dėl pažymėjimo, kuriame institucija patvirtina, kad informacijai taikoma įstatyme nurodyta apsauga. Savo ruožtu valdžios institucija privalo išduoti atitinkamą pažymėjimą, tačiau tik tada, kai gali įvykti teisės pažeidimas.
Kas yra atsakomieji veiksmai?
Kaip minėta pirmiau, vienas iš pagrindinių naujojo teisės akto įvedimo tikslų yra apsaugoti informaciją nuo atsakomųjų veiksmų. Įstatymas aiškiai draudžia atsakomuosius veiksmus prieš pranešėją ar net bandymus ar grasinimus imtis tokių veiksmų.
Be to, pirmiau minėta apsauga taip pat taikoma asmenims, padedantiems pateikti pranešimą, asmenims, susijusiems su pranešėju, taip pat organizaciniam vienetui, kuris priklauso arba dirba deklarantas.
Įstatyme nenurodytas uždaras atsakomųjų veiksmų katalogas, o tik tokie pavyzdžiai kaip sutarties su pranešėju nutraukimas ar nutraukimas, sutarties su pranešėju nepratęsimas, atlyginimo sumažinimas, paaukštinimas prie šaltinio, nepalankus darbo sąlygų pakeitimas, mobingas, diskriminacija ar nepagrįstas siuntimas atlikti medicininę apžiūrą.
Svarbus pranešėjo apsaugos stiprinimo aspektas yra principo, pagal kurį pareiga įrodyti, kad tam tikras veiksmas nėra atsakomasis veiksmas, taikymas tenka darbdaviui.
Tolesni veiksmai
Jei dėl pranešėjo pranešimo darbdaviui neleidžiama imtis jokių atsakomųjų veiksmų, jis privalo imtis tolesnių veiksmų.
Kaip apibrėžta įstatyme, tai veiksmai, kurių imasi juridinis asmuo arba viešoji įstaiga, siekdama įvertinti pranešime pateiktos informacijos tiesą ir siekiant neutralizuoti teisės pažeidimus, kurie bus pranešimo objektas, visų pirma pateikiant paaiškinimą, pradedant patikrinimą ar administracinę procedūrą, patraukiant baudžiamąjį persekiojimą, veiksmus, kurių imamasi siekiant susigrąžinti finansinius išteklius arba užbaigti procedūrą, vykdomą pagal vidaus pranešimo apie pažeidimus procedūrą, ir imtis veiksmų ar procedūrų priėmimui išorinis pranešimus ir toliau nurodytų veiksmų atlikimą.
Pareiga imtis tolesnių veiksmų turi atsirasti dėl vidinio pranešimo procedūros, o darbdavys privalo informuoti informatyvą apie tolesnius veiksmus, kurių imtasi ar planuojama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo priėmimo patvirtinimo dienos arba nuo pranešimo dienos (jei nebuvo pateiktas pranešimo priėmimo patvirtinimas).
Vidaus pranešimas ir išorinis pranešimas
Įstatymas numato 3 būdus, kaip informacijos atskleidimo apie įstatymo, kuriam taikomas įstatymas, pažeidimą:
- vidaus pranešimas — pateikiamas organizacijoje pagal priimtą vidaus pranešimo procedūrą;
- išorinis pranešimas — pranešimas, tiesiogiai pateikiamas atitinkamai valdžios institucijai, įskaitant: policiją, valstybinę darbo inspekciją, prokuratūrą, laikantis įstaigoje priimtų išorinių pranešimų tvarkos. Svarbu tai, kad pranešėjas gali pateikti išorinį pranešimą be būtinybės pirmiausia pateikti vidinį pranešimą.
- Viešas atskleidimas, t. y. informacijos apie pažeidimą paskelbimas viešai. Informacijos rengėjas, norintis viešai atskleisti informaciją ir kuriam taikoma apsauga pagal Aktą, turėtų laikytis įstatymo 5 skyriuje nustatytos procedūros.
Baudžiamosios teisės
Įstatymas nustato nuostatas, numatančias baudžiamąją atsakomybę už, be kita ko, numeris:
- trukdymas pranešti apie pažeidimą arba užkirsti kelią pranešimui apie pažeidimą;
- atimant atsakomuosius veiksmus
- informatorinio asmens tapatybės atskleidimas, prieštaraujantis Įstatymo nuostatoms (tam tikrais atvejais tai yra leistina)
- pranešimo pateikimas esant situacijai, kai pranešėjas žino, kad pažeidimas neįvyko;
Nuo kada taikomi nauji įpareigojimai pagal įstatymą?
Aktas turi įsigalioti po 2 mėnesių nuo paskelbimo dienos. Subjektai, kuriems taikomas įstatymas, turės du mėnesius nuo Akto įsigaliojimo dienos prisitaikyti, visų pirma patvirtinti vidaus pranešimo procedūrą. Pirmiau minėtos taisyklės išimtis bus subjektai, kuriems darbus atlieka 50—249 asmenys, jiems vidaus pranešimo procedūros įgyvendinimo terminas bus 2023 m. gruodžio 17 d.
Atsižvelgiant į Vyriausybės interneto svetainėse paskelbtą darbo su įstatymu tvarkaraštį, reikėtų tikėtis, kad subjektai, kuriems netaikomas ilgesnis koregavimo laikas, vidaus pranešimo procedūrą turi įgyvendinti 2023 m. pirmąjį pusmetį.
