Neramus valdžios paėmimo procesas Lenkijoje po 2023 m. rudenį įvykusių parlamento rinkimų, kuriame 8 metus valdžioje buvusi Jungtinė dešinė neteko daugumos, kelia klausimų, be kita ko, dėl klausimų, susijusių su Lenkijos delsimu įgyvendinti pranešėjų apsaugos reglamentus.
Informatorių apsauga Lenkijoje — kodėl ji svarbi?
Pagal Europos Sąjungoje galiojančius teisėkūros principus kiekviena valstybė narė privalo įgyvendinti reglamentus, kylančius iš priimtų ES direktyvų. 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos reikalaujama, kad valstybės narės priimtų nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta apsauga asmenims, pranešantiems apie teisės pažeidimus, ir kartu įpareigoti darbdavius priimti reglamentus ir įgyvendinti procedūras, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas informatoriams pranešti.
Nuostatos dėl informatorių apsaugos yra platesnės korupcijos prevencijos ir kovos su ja politikos dalis tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu.
PiS vyriausybė ir vėlavimas įgyvendinti direktyvą
Praėjo daugiau nei 2 metai nuo pirmojo Lenkijos akto projekto, kuriuo įgyvendinamos pranešėjų apsaugos nuostatos, pasirodymo, o dabartinė projekto versija yra nuo metų pradžios. Nuostatai turėjo būti įgyvendinti iki 2021 m. gruodžio 17 d., tačiau šis terminas tam tikroms įmonių grupėms buvo nukeltas į 2023 m. gruodžio 17 d.
Pranešėjų direktyva nėra vienintelė, kurios Lenkija laiku neįgyvendino, tačiau pastarųjų parlamento rinkimų kontekste kyla klausimas, ar delsimas, šiuo atveju, yra atsitiktinis, ar sąmoningas nuo 2015 metų valdžioje esančios partijos veiksmas.
Tyčinio delsimo teorija: apsauga nuo denonsavimo bangos?
PiS vyriausybė, susidūrusi su perspektyva pralaimėti rinkimus, galėjo numatyti pranešimų apie piktnaudžiavimus ir pažeidimus skaičiaus didėjimą, ypač jei informatorius apsaugotų nauji reglamentai. Taigi, ar vėlavimas įgyvendinti direktyvą buvo strateginis žingsnis siekiant apsisaugoti nuo galimų denonsavimų?
Pastarųjų 8 PiS valdymo metų kontekste būta daug ginčų ir įtarimų piktnaudžiavimu atvejų. Galimybė, kad informatoriai, saugomi naujais įstatymais, galėjo atskleisti daugiau informacijos apie šiuos piktnaudžiavimus, galėjo kelti susirūpinimą valdžioje esantiems asmenims.
Todėl pranešėjų apsaugos nuostatų įgyvendinimo atidėjimas galėtų būti bandymas apsisaugoti nuo galimos denonsavimo bangos, galinčios inkriminuoti buvusius vyriausybės narius.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad naujais reglamentais informatorių apsauga išplečiama ne tik ES teisės, bet ir nacionalinės teisės pažeidimais, galimų pranešimų apimtis galėtų būti daug platesnė.
Dėl to galėtų atsirasti daugiau klausimų, kuriuos turėtų spręsti PiS vyriausybė, galbūt ne tokioje palankioje šviesoje. Tokioje situacijoje nuostatų įgyvendinimo atidėjimas galėtų būti vertinamas kaip taktinis politinis žingsnis.
