Šis klausimas tikrai yra labai dažnas verslo savininkams ir valdyboms, kurios nusprendžia įgyvendinti informančių pūtimo sistemą. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (vadinamoji pranešėjų apsaugos direktyva) įsigaliojo 2021 m. - įmonėms virš 250 darbuotojų, o iki 2023 m. Jis bus taikomas ir privačiojo sektoriaus juridiniuose asmenyse, kuriuose dirba mažiau nei 250 darbuotojų. Taigi vis daugiau subjektų turi apsvarstyti kokia sistema informavimo pristatyti savo verslui. Todėl kyla daug klausimų - taip pat, kokia yra tokio funkcionalumo nauda? Ar tai turėtų būti įvesta tik todėl, kad tai diktuoja įstatymas?
Taupymas - stiprus argumentas
Šalių, kuriose keletą metų galioja informatorinės taisyklės, rinkos tyrimai rodo, kad ne tik didžiulė nauda konkrečios įmonės darbuotojams kurie dėl “Whistleblower Act” jaučiasi saugesni ir labiau pasitikintys savo darbo vietoje. Tai taip pat yra didžiulė nauda patiems darbdaviams.
Šiuo klausimu atlikti vertinimai parodė, kad Šveicarijoje - šalyje, stipriai išsivysčiusioje informatūros požiūriu, - nesąžiningų darbuotojų ekonominio sukčiavimo patirti nuostoliai sudaro vidutiniškai 7% įmonės pajamų, kuriose jie dirba. Finansinis grobstymas, korupcija ar vagystė yra viena iš pagrindinių didelių įmonių nuostolių priežasčių. Pavyzdžiui, klestinti įmonė, kurios pajamos siekia 100 milijonų eurų, kasmet prarastų net 7 milijonus eurų! Prisiminkime, kad šie nuostoliai jaučiami ne tik didelėms įmonėms. Net mažesniuose, kurie veikia kitokiu mastu, finansinis sukčiavimas yra didelė problema. Todėl taip pat teikti darbuotojams saugų naujienų kanalą kur jie galės pranešti apie bet kokius pažeidimus ar neteisėtus kitų asmenų veiksmus įmonėje, taip pat yra darbdavio interesas. Tai taip ne tik įstatyme nustatytas įpareigojimas - tai taip pat tinkamas veiksmas, maldaujantis mūsų prasmės.